Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Nostalgiškai

Jausmas keistas, kai atrandu kažką naujo, ypač, jei tai - fantastika (ir gera fantastika), ir negaliu su I tuo pasidalinti. Yra tiek obsesijų, kurios manęs su niekuo taip nesieja, kaip su ja. Kartais to ryšio be galo trūksta, jo niekas nepakeičia ir niekas neatperka...

Bet tuo pačiu aš stoviu kitame laido gale ir žinau, kad galutinai nukirpau laidus pati aš, nes jie buvo nesveiki, nes jie nebuvo to verti. Nes žmonės, kurie nori tavęs savo gyvenime, nekuria atskiro el.pašto, kuriuo susirašinėtų tik su tavimi. Žmonės, kurie nori tavęs savo gyvenime atrašo, pakelia telefoną skambučio metu, bent kartais. Žmonės, kurie nori tavęs savo gyvenime neužmiršta, kad gyvenimais reikia dalintis po lygiai.


Bet taip keista, kad dabar jau ir aš, gyvenanti savo svajonę, užsikrušusi prie psichologijos/sociologijos tyrimo negaliu jai to pasakyti. Keista, kad, jei ji vis dar Kaune, mes minam tuos pačius grindinius, ir ji to nežino. Keista, kad aš įstojau į psichologiją, ir ji net to nežino. Nes paskutinis mūsų susitikimas buvo dar čia, dar Vilniuje, dar prieš man įstojant - nors jau netoli to, ir ji težinojo mano planus ir smarkiai abejojo, ar būčiau jai skyrusi laiko, jei būčiau čia, Kaune.
Keista, kad ji nežino, kad jau nebeturiu sužadėtinio. Keista, kad nežino, kad vėl gydausi Vasaros 5, nes kai kurios netektys sukrečia. Keista, jog nežino, kad pamažu ieškau darbo, nes ten, kur buvau, buvau jau gerokai per ilgai, ir už tai sumokėjau savo kainą: niekada ir jokiom sąlygom nereikėjo ten taip ilgai pasilikti. Stotelės turi likt stotelėm.

Randu naują serialą, randu naujus filmus, randu naujus tyrimus, ir negaliu jais pasidalinti. Yra tiek daug, kuo galėčiau su ja dalintis ir atrodo, kad niekas kitas nesupras, nes kai kurie dalykai tiesiog ne visiems tokie įdomūs. Kai kurie pamišimai ne visiems įdomūs. Ir tais momentais, kai einu šia žeme be nieko: be darbo, be mokslų, kai negaliu kažkaip pilnavertiškai žmonėms atsakyti "o tai ką tu dabar veiki gyvenime", žinau, kad turėčiau toną atsakymų jai. Ką aš veikiu, ką surandu, ką atradau, kas mane žavi, apie ką norėčiau kurti kartu su ja. Kaip pasikeitė mūsų skoniai ir požiūriai.

O keisčiausia yra žinoti, kad niekas iki galo negali nutraukt tų laidų, nes mes abi nuo mažens svajojom didžiai, net jei vienu ar kitu metu buvom praradusios viltis, kad tos svajonės pildysis. Ir mes abi sukamės tuose pačiuose laukuose. Ir anksčiau ar vėliau mes kaktomuša susidursim. Susidursim tyrime, susidursim konferencijoj, ir, turbūt, palinksėsim viena kitai galvomis, lyg du vos nepažįstami žmonės. Ir iš tiesų - jau ir vos bepažįstami. Ir iš tiesų - nieko kito aš taip nebuvau pažinusi. Bet kai kuriems dalykams kartotis nelemta.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

My suicide attempt

Norėčiau, kad visi mano blogo įrašai būtų pzityvūs. Kita vertus, taip nelabai ir gali būti, nes niekas nėra tik gera ar bloga, balta ir juoda. Be to, dalinai šito blogo misija yra kalbėti apie dalykus, apie kuriuos kalbama perdėm mažai. Štai todėl aš šiandien ir rašau apie tai, ko dar pati negaliu suprasti. Rašau, pro langus besiskverbiant saulei ir važiuodama traukinyje. Monotoniškai dvelkia pavasariu. Pavasariu, kurio sulaukiau...
    Praėjo jau daugiau, nei pusmetis nuo apsilankymo Naujosios Vilnios psichiatrinėje ligoninėje, hooray. Ir gal penketas mėnesių nuo mane netikėtai užklupusio mėginimo nusižudyti. Ir priešistorė čia reikalinga, ko gero labiau, nei bet kur kitur.
    Praėjusį pavasarį dėl nuotaikos svyravimų ir panikos atakų lankiausi dienos stacionare Vasaros 5, kur sutikau įvairių žmonių ir gerų specialistų. Daug maž kurso vidury (~3 savaitę) mano sąmonės būsena ėmė griūti ir po to tarsi labai greit atsitiesė. Todėl šnekėdamasi su specialistais prieš baigdama kursą …

Apie susilaikymą nuo ikivedybinių lytinių santykių: praėjusio rudens rašto darbas

Sveiki. Senokai nerašiau Jums psichologijos temomis. Todėl šiandien įkeliu šį tą, kuo iki šiol didžiuojuosi - savo pirmąjį rašto darbą, kurį rašiau dar prieš išeidama į akademines.

Rašto darbas šneka apie lytinės abstinencijos diskursus. Kaip minima ir darbe: per daug retai apie tai diskutuoja ateistai. Kam įdomu, palieku pasiskaityti:



LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
Pirmosios pakopos studijų programa SVEIKATOS PSICHOLOGIJA Susilaikymas nuo ikivedybinių lytinių santykių Dalyko,,Psichologijos įvadas” rašto darbas 1 kurso 1 grupės studentė Indrė Gegeckaitė Darbo vadovė Lekt. Vinga Indriūnienė  Kaunas, 2016

Įvadas
    Lytiniai santykiai - pirmaeilė daugumos religijų tema, ir būtent religinėse visuomenėse dažniausiai pabrėžiama susilaikymo, savęs „saugojimo“ svarba. Iš religijos ši tema taip pat yra išplitusi į plačiąją kultūrą, persmelktą sekso įvaizdžių įvairiausiuose kanaluose – spaudoje, televizijoje, muzikos industrijoje. Pasaulyje gimst…

Už senus laikus. Išpažintys.

Prieš porą dienų vaikščiojau parduotuvėje ir, skambant kažkokiai maloniai vasariškai muzikai, mane nunešė į Nostalgijos žemę. Ten buvo taip gera, šilta, jauku... Apglėbė visiška ramuma. Tarsi viskas aplink pasikeičia, spalvos patampa šiltesnės. Tarsi tu čia, kur ir buvai prieš tą dainą, bet ir ten. Koridoriuje tarp dviejų gyvenimų, žingsnis į vieną pusę - ir grįžti, kur ką tik buvai, žingsnis į kitą - ir paskęsi praeityje.     Paskęsi. Būtent. Tai yra tiksliausias žodis, kurį galima rasti. Čia toks memory-induced pleasurable asphyxiation.  Tuo metu gera, bet su laiku gali nužudyt, kiekvienąsyk primenant, kad dabar viso to neturi. Kiekvienąsyk menkinant tai, ką dabar turi. Kiekvienąsyk tikinant save, kad tai, ką turėjai, buvo tobula. O žinot, kaip būna su tom tobulybėm: jos tiesiog neegzistuoja.

    Tas jausmas, turbūt, apima, nes širdis vis dar gyja. O aš, tiesą sakant, netikiu dviem dalykais: kad galima nustoti mylėt, ir kad širdis visiškai užgyja. Man atrodo, kad su laiku mes t…