Vegetariški klausimai Nr. 4

Taktiniai klausimai

8. Vegetarizmas neprikelia mirusio gyvūno

    Visiška tiesa. Vegetarizmas neprikelia mirusio gyvūno, malda neprikelia mirusio žmogaus. Bet pagarba gyvybei ir gyvenimui yra svarbi ir reikalinga. Todėl tam tikra prasme idealistinį vegetarizmą prilyginčiau maldai, tikėjimuisi, kad žmogus ims elgtis sąmoningiau,  ne tik nuolat žiūrėdamas savęs, bet ir viso to, kas jį supa.

    Be to, nepaisant fakto, kad trumpuose terminuose tai visiškai nekeičia maisto industrijos situacijos, augant, plečiantis ir bręstant vegetarų ir sąmoningų žmonių bendruomenei mėsos paklausa turėtų bent šiek tiek sumažėti. Negalima juk amžinai gaminti pertekliaus, taip neišgyventų joks verslas.

9. Vegetarizmas yra mada

    Kiekviename gyvenimo būde / religijoje / pomėgyje yra mados vergų. Vegetarų bendruomenė susideda iš daugybės skirtingų žmonių. Netgi potencialioje būsimų vegetarų kartoje yra žmonių, kurie, žvelgdami į šitą mitą, pagalvoja, kad dabar tapti vegetaru yra too mainstream. Yra žmonių, kurie bene jaučia pašaukimą būti vegetaru, yra tų, kurie kelia klausimus ir kartais nesugeba atsisakyti žuvies, ir yra naiviai verkiančių dėl kačiukų. Bet, galų gale, ar tai visgi yra svarbu? Kurio iš jų yra koks tikslas? Norėdami ar nenorėdami, jie prisideda prie švaresnės, draugiškesnės žemės kūrimo, ir tai yra vienodai kiekvieno iš jų indėlis. Jei tave kankina faktas, kad vegetarizmas yra kažkuo negilus, tai imk ir susirask sau motyvaciją. 

10. Žmogus iš prigimties yra mėsėdis

    Nežinau, kaip, bet šita frazė iki šiol lieka veik esminiu argumentu diskusijose su vegetarais. Ką aš randu labai keistu dalyku, mat žmogus iš prigimties yra evoliucionuojanti ir pastoviai gyvenimo būdą keičianti būtybė apskritai. Na gi negalėjo žmogus atsiradęs iš karto dantimis kąsti beždžionei į šlaunelę. Tebūnie, iš prigimties žmogus nėra labai artimas grūdams, sėsliam gyvenimui, bet, po velnių, kad išgyventų iki pasidarydamas pirmą savo ginklą ir išmokdamas medžioti jis turėjo kažkaip nenumirti. Vadinasi, uogos, žolės ir šaknys buvo pirmas žmogaus maistas po motinos pieno. Manau, tuo viskas ir pasakyta.

11. Mūsų proseneliai valgydavo vien lašinius ir kugelius ir būdavo sveiki, ir viskam jėgų užtekdavo

    Aš tikrai neturiu ką pridurti žmonėms, kurie nesugeba palyginti savo gyvenimo būdo su tuo gyvenimo būdu, darbo klasėje klestėjusiu prieš gerą šimtą metų. Jeigu aš tiek fiziškai dirbčiau, turbūt ir man tų lašinių reikėtų, žodžiu, visko, kas aptekę taukais. Mes ir dabar, dauguma, vis dar valgome daugiau, negu mums reikia. Mes tiek nebeišvaikštome, nebeišsportuojame. Nemaža dalis dirba protinį darbą.

12. Neįmanona palaikyti pilnavertės mitybos be mėsos / žuvies / kiaušinių

    Nors ir tiesa, kad yra kelios (pabrėžiu - vos kelios medžiagos), kurias įmanoma gauti veik tik iš žuvies ir mėsos, tačiau dauguma jų gali būti puikiai pakeistos gyvulinės kilmės produktais, kurie nėra mėsa. Daug galima gauti iš šviežių ir rauginto pieno produktų, sūrių, o jei dar valgai kiaušinius... Bet tai nebūtina. Jeigu esi neatidus, tai ir nebūdamas vegetaru nesugebėsi palaikyti pilnavertės mitybos. Soja ir jos gaminiai, riešutai taip pat turi daug medžiagų. Nepaisant sklandančio mito, jog geležis pasisavinama tik iš gyvulinių produktų, turiu jį ramiai paneigti - kiek pamenu, ferum nemažai net razinose. Tik tam, kad žmogaus organizmas jį pasisavintų, jam reikia tas razinas pradėti valgyti.
    Be to, visuomet yra vitaminai. Pastaruoju metu tai neaiški tema, todėl galbūt verta apsispręsti, ar bus bandoma pildyti racioną dirbtinai pridėtomis medžiagomis, jei taip, ar tai bus pastovu, ar kartą į kelis mėnesius, ar bus mėginama gyventi be jų. Pastaruoju metu kai kurių veik "gyvybiškai svarbių" vitaminų ir medžiagų nauda yra paneiginėjama bene vienas po kito. Kaip ten bebūtų, net vitaminų galima išsirinkti taikesnių - netestuotų su gyvūnais.
    Nors, prisipažinsiu, niekad taip ir nekentėjau nuo geležies trūkumo, o dar vartoju nežmoniškai daug arbatos ir kavos.

13. Vegetarai kitiems primetinėja kaip gyventi
Ne.

14. Go vegan?
    Kaip nupręsti, ir ar apskritai verta žengti kitą žingsnį? Jei domina visų rūšių gyvūnų saugojimas - turbūt verta. Manau, nesunku tai išsiaiškinti pamažu pereinant prie veganiškos dietos ir paprasčiausiai ištestuojant savo galimybes. Vegano valgiaraštis siaurėja stipriai, tam reikia domėjimosi ir rimto pasiruošimo, valios ir motyvacijos. Manau, pirmąjį mėnesį verta skaičiuoti energines vertes, vitaminus, tikrinti su RPN - rekomenduojama paros norma. Maistui teks skirti daug daugiau dėmesio, negu iki tol. Nei taip, nei ne, niekas negali to nuspręsti už jus.
    Gražu visiškai neišnaudoti gyvūnų, bet žmogus irgi gyvūnas, ir vienas kito paslaugomis mes naudojamės. Todėl, kol tai daroma nepiktybiškai, atsargiai, su saiku, koegzistuojant - nejaučiu tam priešpriešos. Maitinu ir glostau katę, o ji... ji mane džiugina.

Vienintelis būdas keisti pasaulį yra keisti save.

Save keisti esame įkvėpti to paties pasaulio.

Pasaulis keičia mus,

O mes keičiam pasaulį.