Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Ilsėkis ramybėje, vienas geriausių dalykų, kuris nutiko Šiauliams

    Šiandien sužinojau nekuklią žinią. Tokią labai nekuklią.
Taigi Šiauliuose jau kurį laiką, tik ką pasitikslinau - du metus - veikė nuostabi vieta, kurią dauguma intelektualesnių šiauliečių buvo spėję pamėgti, prisijaukinti. Tai - knygynėlis, dailės galerija, kavinė "Sielai". Įsikūrusi priešais humanitarinį fakultetą, P. Višinskio gatvėje, kavinukė jau kurį laiką renginiuose nelabai sutalpindavo įeiti norinčius žmones, ir, galų gale, vis tiek užsidarė - darau išvadą: Šiauliai buvo nepajėgus išlaikyti tokios vietos. Ir dėl to labai gaila, bet tegu tai bent jau būna įkvėpimas visoms kitoms vietoms, kurios dar neatsidarė.

    "Sielai" - tai tokia vieta, kur užėjęs mielai pasišnekučiuosi su savininku Gintaru ar prie baro stovinčia mergina (per visą knygyno darbo laiką jų dirbo bent dvi). Paklausi, ką naujo gavo. Kaip sekasi kūrenti pastatą. Ką skaito patys.
Tokia vieta, kur nuolat groja gera muzika, kurios taip pasiilgstam nuėję į "Čili picą" ar "Pegaso" knygyną. Kur lentynose sukrauti pardavinėjami vinilai.
    Vieta, kur žiemą labai gera ateiti pasišildyti prie krosnies ir geriant imbierinį vyną - gėrimą ("Rochester's drink"), kurį per tą laiką pamilau ir jau ne kartą rodžiau kitiems.
Tokia vieta su minimalistiniu, bet tobulai atrinktu meniu - tegu punktai ir keli, tačiau išsirinkti iš jų sunku, jie lygiaverčiai, įdomūs, skatinantys rinktis tarp viso to, kas kursto smalsumą ir tarp to, kas jau tapę klasika.
Tai tokia vieta, kur gali ateiti dairytis "dėvėtų" knygų, kurias kažkas jau perskaitė, kurių kažkam jau nebereikia, bet štai, jos, gražiai saugomos, gali atgyventi ir antrą, trečią gyvenimą.


    Manau, per savo darbo laiką "Sielai" užgyveno ir daug knygų, renginių, ir gerbėjų. Kai kurie lankytojai nuolat tą vietą vadino "Siela" ir aš juos vis taisydavau, bet net ir siela nėra blogai, nes ta vieta tikrai turi labai turtingą sielą.
    Pats konceptas - kad ateini palepinti ne kūno, bet tų kitų dalykų, paslėptų kažkur giliai jame arba už jo ribų, ateini pralavinti savo skonio poezijai, muzikai, kokybiškam ir kūrybiškam bendravimui, dailei, yra nuostabus. Ateiti pasisemti lietuviško žodžio, kurį Mantas Katleris kadaise per Humoro klubo laidą pardavinėjo kaip kontrabandą, iliustruodamas knygnešių laikus.
Nesi tikras, ar knygų skaitymo kultūra nemiršta, ar kas dar pakelia ranką nusipirkti realų daiktą, užuot pirkęs ar parsisiuntęs tai baitais, bet taip nori, kad tokios vietos BŪTŲ. Nes, matyt, kompiuteris sielai nėra toks įdomus, kaip rami popietė - pasimatymas su knyga, prie kavos ar arbatos puodelio.
    Perkelk tokią vietą į visa ko kupiną Vilnių - tikėtina, ji suklestėtų. Kadangi tokios vietos neturi Kaunas, nors ir turėdamas tikrai nemažai intelektualų - manau, suklestėtų ir Kaune.
Šiauliams pritrūko neišvažiuojančių gyventojų, galbūt čiut dėkingesnės vietos, galbūt pėsčiųjų take? Bet, kita vertus, tuomet ir ta atmosfera būtų kitokia. O dabar, įsukus į mažą gatvelę, tai - džinas, išlindęs iš, šiuolaikiškai tariant, sulčių pakelio. Tačiau ne visus džinus laiku išleidžia, ir ne visi jie padaro gerą karjerą.
    Ir visgi, nepaisant neapsakomo liūdesio - viena vieta mažiau aplankyti į Šiaulius, viena vieta mažiau grįžti Šiauliuose, labiausiai - ačiū, už visus tuos vakarus, ir netgi literatūros naktis (!), už tą nuostabią, nesumaišomą atmosferą, už visas tas pažintis, nuostabų garso skambėjimą, meilę lietuviškam žodžiui, ir už nuolatinį tos meilė kurstymą, idant ji neužgestų tuose, kurie ją nešiojasi, idant įsipliekstų tuose, kurie dar ieško, ką pamilti dvidešimt pirmame amžiuje, beviltiškai plėšydamiesi į skirtingas puses, klausydami ir draugų, ir televizoriaus, ir to paties, vis priminamo ir evoliucionuojančio lietuviško žodžio.
    Skaitymas praturtina žmogų. Skaitymas praplečia akiratį. Skaitymas atveria vaizduotės klodus ir slėnius. Skaitymo dėka lavėjame ir atrandame visiškai naujus pasaulius, kai kuriuose iš jų patinka tik lankytis, kai kuriuose iš jų norisi apsigyventi. Galiausiai, dienai baigiantis, į save susirenkame įspūdžius, kuriuos vertinti išmokome knygomis ir iš knygų. Žmogus daug ką suvokia ir vertina kalba, o tam kalbą reikia išmokti. Kuo turtingesnė kalba - tuo gilesnis pasaulis.
    Tad šiandien keliu puodelį už lietuvišką žodį. Ir už tuos, kurie jį nepailstamai kūrena.

Mantas Katleris apie lietuvišką žodį

(Šio įrašo teisės man nepriklauso)

Ką pati spėjau įamžinti kartas nuo karto apsilankydama:

regis, 2012 Šiaulių dienų atgarsiai






GMD 2014






lietuvišką žodį skelbianti švytuoklė

vienas įstabiausių sutiktų žmonių, visuomet šiltai priimantis Gintaras

    Ir tik dabar atsiminiau, bet kai pirmą syk atėjau į knygyną ir vakarop, šnekučiuodamasi su drauge, atsisukau į savininką, buvo taip:
- Atsiprašau, iki kada jūs dirbate?
- Iki aštuonių.
- O kiek dabar?
- 20:18

Ir tuomet aš sakau:
- Dievinu tokias vietas.

Ir iš tiesų - dievinu.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

100 faktų apie mane

Šimtas faktų apie mane 1. Dažniausiai nevalgau mėsos 2. Domiuosi Miley Cyrus . Nepaisant fakto, kad bent 80% jos muzikos man yra absoliučiai neklausoma, ji man vis dar graži ir bais įdomus žmogus. 3. Mėgstu susipažint su įvairiausio plauko žmonėm ir būdama perdėm sociali pirmą susitikimo dieną visą kartu bastytis arba diskutuoti ir t.t. 4. Paskutinis geras žiūrėtas filmas – „ Constantine “, 2005 5. Dažniausiai net netyčia į mano rankas pakliuvus kokiai temai imu ir nors paviršutiniškai pasidomiu ja labiau – paskutinės dvi buvo 07-08m. ekonomikos krizė (visokiausi The margin call ir Too big to fail ) ir formulės vienas legendos ( Senna; Rush ) 6. Šiemet pirmą sykį dalyvavau rinkimuose ir žadu tą daryti visuomet ateity 7. Kiečiausias naujas išmoktas patiekalas buvo bulvių ir baltųjų ridikų troškinys-apkepas grietinėlės padaže 8. Turiu ask.fm paskyrą ir dažniausiai gėriuosi klausimais, kurių man niekas nerašo http://ask.fm/IndreGegeckaite 9. Tik

Elektroninio pašto etiketas.

Sveiki. Ką domina, įkeliu savo darbelį apie elektroninio pašto etiketą. •        ĮŽANGA Kiekvieną dieną mus supa elektroninės technologijos. Kaip kadaise bendravimą akis į akį ėmė atstoti bendravimas telefonu, taip dabar bendravimą telefonu keičia bendravimas kompiuterio pagalba. Interneto tinklas naudojamas įvairiems tikslams: skleisti reklamą, ieškoti informacijos, bendrauti su verslo partneriais. Pastarąjį bendravimą ir aptarsiu šiame darbe.

Dramblio dydžio susvetimėjimas

 Savaitgalį sėdėjau su draugėmis prie puodelio kavos, ir kažkaip mes užsikalbėjome apie tai, kas yra ištikimybė santykiuose. Ir paaiškėjo, kad klube šokis su kitu (ne savo išrinktuoju) priešingos lyties žmogumi gali būti laikomas neištikimybe.  Ir tiek daug klausimų man kilo. Vargšas tas žmogus, kuris pasmerktas visą gyvenimą su vienu žmogumi šokti. Jo, yra draugės merginos, su jomis ala galima. Tada pradėjau aš klausti, o tai kaip šokių vakarai visokie. Sakau, žmonės juk šokdavo. Žmonės išeidavo vieni su kitais pašokti, buvo tokie laikai. Sako, nu jei šokių vakarai, tai čia kitaip, nes ten žmonės šokti susirenka. O klubuose, sako, vyksta medžioklė. Bet į medžioklę gi nebūtina tuo pačiu atsakyti. Galima tiesiog pašokti su žmogumi. Sako, į klubą eina medžioti, ir tuo pačiu sako "aš tai su draugėmis pašokti ateinu". Tai gal ne tu viena, visgi? Taip pat, kaip dauguma vairuotojų mano, kad vairuoja geriau už daugumą vairuotojų, gal nesam vieni, kurie į klubus ateina pašokti?