Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Medinės kantrybės nuostabiems žmonėms

Pirmiausia: taip, žinau, nerašiau gerą milijoną metų. Tačiau yra ir gerų žinių - tą gerą milijoną, arba kaip dabar mėgsta sakyti, mileoną metų gerai gyvenau. Gana daug dirbau su fotografija, tad pirmiausiai - reklama:
https://www.flickr.com/photos/121918536@N08/

Nežinau, kiek laiko ten gyvuos manasis foto-srautas, kiek laiko jo neapleisiu, bet stengiuosi po truputį tvarkyti ir rodyti kas, mano manymu, gali būti įdomu ne tik man vienai. Tai dabar daug fotografuoju ir daug tvarkau.

Taip pat klausau keistų džiazovų  ir gipsy jazz gabalų, toliau gyvenu, valgau pusryčius, geriu kavą, glostau katę.

Grįžtant prie nuotraukų, kadais ir netyčia išsprūdo tokia frazė kaip "labai professional" ir mano geriausias draugas Vy ėmė ir netyčia man ta tema padarė mielų vizitinių. Turėjau (po truputį jau dalinasi, taip, ne yra dalinamos, bet kažkaip išplaukia pačios) 50vnt, dabar čiut mažiau, smagios, minimalistinės.
Man vis dar patinka Giedrės vardas, paminėtas ir vizitinėje, tad dabar daug kur tampu Indre Giedre.

Buvo klaikiai įdomi diena, turbūt vertusi ir parašyti šį įrašą. Įvairiausi patyrimai, orai ir nuovargiai, kavos ir picos (nepagalvokit nieko negero, tai galima daryti nearistokratiškai, su kuponais).
Man kartais keista, kad kai kurie įsivaizduoja mane esant kažkokią keistą būtybę - ne žmogų. Tą, kuris neklysta arba neturi žalingų įpročių ar kuriam niekada neišsprūsta niekas netikėto ir negražaus iš burnos. Retsykiais, kai žmonės tai man pasako, pagalvoju, kad norėčiau tos teisės į žmogiškumą, net ja nepiktnaudžiaudama, nes visi mes kartais būnam pavargę arba įžeidūs, arba dar kokie, ir manau, kad mūsų žmogiškumo lygis labiau priklauso ne nuo savybės niekada nepavargti ar nepykti, bet nuo to kaip tai darome, nes nu, nu gi būna visko, pripažinkim.

Ir tad šiandien prisiminusi tąjį savo norą būti žmogiška būtybe ir žmogiškai tvarkytis su žmogiškais dalykais vėliau nušvitau: jei noriu, kad mane laikytų žmogumi, jei jau turiu tokį norą, tai būtų gražu ir pačiai kitų atžvilgiu daryti tą patį - taip greit neteisti, nenurašyti žmonių. Ne tai, kad tat days įtaką tam, kaip kai kurie žmonės į mane žiūrės, bet tiesiog, tai būtų gražu ir supratinga. Šiandien atsiminiau, kad žmonės ir santykiai su žmonėmis reikalauja kantrybės. Turbūt santykiams ir nėra nieko svarbesnio kaip paprasta neapdorota kantrybė. Ne geležinė, kaip mes linkę sakyti, geležis tarsi tampa nuoroda į negyvumą. Gal labiau tiesiog paprasta amžina kantrybė, jei reiktų ieškoti materijos, su kuria sutapatinti, rinkčiausi medį - jis gyvas, bet ilgai auga ir gyvena niekur nesitraukdamas, kęsdamas ir tverdamas.
Ta kantrybė nereiškia, kad reikia leisti visiem Tavimi naudotis arba pastoviai kęsti kažkokias pašaipas. Bet tai reiškia duoti antrą, trečią, ketvirtą šansą žmogui, jo neaprėkus po kažko, kas atsitinka vienąkart. Tai reiškia, kad net ir tie žmonės, iš kurių tikimės stebuklų dvidešimt keturias valandas per parą ir septynias dienas per savaitę, jie irgi yra žmonės. Ir tokios frazės kaip "iš Tavęs tikėjausi geresnio" arba "tampi nefainas", ypač tariamos po pirmo/antro karto, yra menkniekiai, ateinančios ir išeinančios audros, tačiau galinčios kažką palikti žmoguje, jeigu jomis yra svaidomasi į kairę ir į dešinę.

Net ir patys logiškiausi žmonės yra supami aplinkos, darančios jiems šiokią tokią įtaką (jei manote, kad ne, siunčiu jus skaitytis apie pagrindinę atribucijos klaidą), liečiami alkio ar neišsimiegojimo, kitų jų gyvenime vykstančių dalykų, specifinių žmonių ir nuotaikų.
Net ir patys šviesiausi žmonės gali paniurti.
Bet tai nepaneigia jų nuostabumo, šviesumo, jų vertės ir jokiu būdu neturėtų paneigti noro su jais būti ir iš jų semtis.
Tad per šias Velykas ir apskritai, ateinant pavasariui ir kintant tempams, visiems linkiu //kantrybės//.
Atrodo, tokio savaime suprantamo dalyko. Bet savaime suprantamų dalykų nėra, arba jie nustoja būti paisomi mąstymo keliu, nes ir taip yra savaime suprantami.
Tad kantrybės, kantrybės ir dar kartą - sveikos medinės kantrybės.



Nuostabūs žmonės įkvepia būti nuostabiais



Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

100 faktų apie mane

Šimtas faktų apie mane 1. Dažniausiai nevalgau mėsos 2. Domiuosi Miley Cyrus . Nepaisant fakto, kad bent 80% jos muzikos man yra absoliučiai neklausoma, ji man vis dar graži ir bais įdomus žmogus. 3. Mėgstu susipažint su įvairiausio plauko žmonėm ir būdama perdėm sociali pirmą susitikimo dieną visą kartu bastytis arba diskutuoti ir t.t. 4. Paskutinis geras žiūrėtas filmas – „ Constantine “, 2005 5. Dažniausiai net netyčia į mano rankas pakliuvus kokiai temai imu ir nors paviršutiniškai pasidomiu ja labiau – paskutinės dvi buvo 07-08m. ekonomikos krizė (visokiausi The margin call ir Too big to fail ) ir formulės vienas legendos ( Senna; Rush ) 6. Šiemet pirmą sykį dalyvavau rinkimuose ir žadu tą daryti visuomet ateity 7. Kiečiausias naujas išmoktas patiekalas buvo bulvių ir baltųjų ridikų troškinys-apkepas grietinėlės padaže 8. Turiu ask.fm paskyrą ir dažniausiai gėriuosi klausimais, kurių man niekas nerašo http://ask.fm/IndreGegeckaite 9. Tik

Elektroninio pašto etiketas.

Sveiki. Ką domina, įkeliu savo darbelį apie elektroninio pašto etiketą. •        ĮŽANGA Kiekvieną dieną mus supa elektroninės technologijos. Kaip kadaise bendravimą akis į akį ėmė atstoti bendravimas telefonu, taip dabar bendravimą telefonu keičia bendravimas kompiuterio pagalba. Interneto tinklas naudojamas įvairiems tikslams: skleisti reklamą, ieškoti informacijos, bendrauti su verslo partneriais. Pastarąjį bendravimą ir aptarsiu šiame darbe.

Dramblio dydžio susvetimėjimas

 Savaitgalį sėdėjau su draugėmis prie puodelio kavos, ir kažkaip mes užsikalbėjome apie tai, kas yra ištikimybė santykiuose. Ir paaiškėjo, kad klube šokis su kitu (ne savo išrinktuoju) priešingos lyties žmogumi gali būti laikomas neištikimybe.  Ir tiek daug klausimų man kilo. Vargšas tas žmogus, kuris pasmerktas visą gyvenimą su vienu žmogumi šokti. Jo, yra draugės merginos, su jomis ala galima. Tada pradėjau aš klausti, o tai kaip šokių vakarai visokie. Sakau, žmonės juk šokdavo. Žmonės išeidavo vieni su kitais pašokti, buvo tokie laikai. Sako, nu jei šokių vakarai, tai čia kitaip, nes ten žmonės šokti susirenka. O klubuose, sako, vyksta medžioklė. Bet į medžioklę gi nebūtina tuo pačiu atsakyti. Galima tiesiog pašokti su žmogumi. Sako, į klubą eina medžioti, ir tuo pačiu sako "aš tai su draugėmis pašokti ateinu". Tai gal ne tu viena, visgi? Taip pat, kaip dauguma vairuotojų mano, kad vairuoja geriau už daugumą vairuotojų, gal nesam vieni, kurie į klubus ateina pašokti?