Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Pranešimai

Rodomi įrašai nuo Rugsėjo, 2013
tie rašytojai - - -
jiems vis triukšmo
per daug
per mažai, negaliu rašyti
negaliu kalbėti - dabar rašau
rašau savo elniuką
man už nugaros
ragais kasantį odą
savo elniuką
man už nugaros
spiriantį į užpakalį
savo elniuką
kurį sukūriau
kad jis mane susikurtų
buvo taip gera atsiminti kad gera mums nuolatos būna
atsikeliam išslenka plaukas pražyla antakis geriam arbatą linoja už lango koks gražus žodis - - - linoja visi apsiniaukę keikiantys šlapią žolę visad yra bent truputį sausas šaligatvis
taip žvėriškai žvėriškai pila iš Tavo iš mano į mūsų, einant šunkeliais, einant tik tiesiai, čia skaitomos eilės čia rašoma, čia, tiktai čia nes visad yra tiktai čia. nuo ryto lyg vakaro keikiant studijų užduotis šypsantis žmogui kabinant fraze ar eilutėm negirdint poezijos - - - pats ją rašai (matyt, jau išgirdęs) linguojant poezijos taktan                   ir   šypsantis   šypsantis   šypsantis

Begalinis noras knistis po seniai išmestus lagaminus

Kai pagalvoji, tas begalinis azartas knistis po savo ir kitų gyvenimus, sukant rodykles atgal ir svarstant "kur aš Tave mačiau", "gal kadais jau bendravom?" yra toks pamišusiai beprasmiškas ir lėkštas, kai nei tas aš, nei tas Tu nebeegzistuoja.

Jei du žmonės susitiko, turbūt nėra jokios prasmės sužinoti, ar jau buvo susitikę. Tikrai susitiko dabar.