Furgonėlis Dangaus

Kartais pagalvoju, kad reiktų nekalbėti. Bent kartais. Bent tam tikrose terpėse ir tam tikru laiku. Tai turbūt tikrai pagerintų kai kuriuos mano santykius su kitais žmonėmis, svarbiausia - su tais, kurie man svarbūs, įdomūs ar dėl neaišku kokios kitos priežasties, bet brangūs. Ir vat būna, absurdo viršūnėje abu teisūs: vienas mano, kad negražu liet pyktį ant to, kuris Tau padeda kitas mano, kad negražu laikyt tynginiu to, kuris paprasčiausiai nežino, ir užuot tingėjęs ieškot iš tiesų ieškojo daug, tiesiog dalykų, kurie neegzistuoja, neranda net google.lt Akivaizdžiai teisūs abu. Sėdi tyliam absurde ir galvoji, kad susirašinėjimus su kai kuriais žmonėm reiktų apmažinti. Nebemušt tų rekordų, kaip kadaise, kai, irgi tokiom pat priemonėm, su labai man brangia mergaite, susipešėm dėl ... mažyčių žaidimo/lošimo kauliukų. Visi esam žmonės. Problema ta, kad ekspertai ir nutylėti nepataria. Tam, kad sugebėtum nei išlieti pyktį, nei jį nutylėti, reikia išsiugdyti įprotį tam tikro

Einu šiandien, ir galvoju. Skaičiau nemažai palaikančių "Baltic Pride" paradą straipsnių, jų komentaruose, žinoma, autoriai buvo išvadinami homoseksualais. Tad pagal logiką: Jei kiekvienas, pasisakantis už homoseksualų teises, pats yra homoseksualas, tai kiekvienas, pasisakantis už delfinų teises, pats yra delfinas. Aš jau nešneku apie tokius atvejus, kad žmogus, pasisakantis už Dievo buvimą, tada turėtų būt Dievu. Užteks ir delfinų susimąstymui.

Maniau, kad galbūt pavyks išvengti šio įrašo. Bent kuriam laikui. Kol tokie neramumai. Tačiau panašu, turiu per daug galvoje verdančių minčių. Taigi. Visuomenės normos yra absoliučiai kintantis dalykas. Vienos normos išlieka ir sustiprėja, o kitos lieka išjuokiamos ir paneigiamos. Taip, ne visos visuomenės normos atsiranda be pagrindo. Gal netgi visos - su pagrindu. Bet ne visi pagrindai yra logiški. Kadaise buvo normalu manyti, kad žemė yra plokščia. Kai atsirado žmogus, kuris ėmė teigti, kad ji apvali, nelabai daug žmonių šią idėją pasitiko su didžiuliu džiaugsmu. Tais laikais, atėjęs ir pasakęs, kad žemė yra apvali, ne tik būdavai palaikytas nenormaliu, būdavai palaikytas bepročiu. Manau, visi žinom šią istoriją. XVI a. buvo normalu dėvėti korsetus. Tokio neturėti ir nenešioti būdavo veik nepadoru. Jei yra moteris - ji turi nešioti korsetą. Praėjo labai daug laiko, kol buvo išsiaiškinta, kaip toks moteriškos figūros "išryškinimas" kenkia žmogui, o, nešiojant iš karto

     Kas jums svarbiausia gyvenime? Dėl ko jūs gyvenate? Manau, man svarbiausia meilė. O to pasekoje - žmogus. Žmonės. Žmonės, kurie supa ir nesupa. Supo. Sups. Dalinimasis su žmonėmis. Ir labiausiai - tuo, kas nenuperkama. Visa, ką gali paliesti, man tėra pagalbinės priemonės. Ir jos naudojimui yra tinkamos tik tol, kol niekas nekelia konflikto.      Jeigu yra troškimas turėti stogą virš galvos, tai kodėl? Noriu bendrauti. Kodėl? Noriu dalintis. Kodėl? Noriu padėti. Kodėl? Myliu.      Šiuo metu reziduojuosi Šiauliuose, Medelyne, pas šeimyną. Čia sutinku tokių sau nesuvokiamų dalykų! Tam tikrais momentais tiesiog matai - išsireiškiama taip, lyg daiktas būtų svarbesnis už žmogų. Daug svarbesnis už žmogų. Iki šiol už tai labai pykau. Rašydama šias eilutes vieną dalyką supratau: išsireiškiama taip, LYG daiktai būtų svarbesni už žmogų. Nėra. Žinau, kad taip nėra. Taip lengvai apsigauti ir man be vargo pavyksta. Gerai, kad bent žinau, kaip iš tiesų yra. Jeigu sustabdyčiau ir paklausčiau,

Manau, kad yra dvi skirtingos frazės, kuriomis žmonės vadovaujasi. Tikiu, kartais jos yra maišomos: daryti tai, ką nori daryti daryti tai, kuo tiki Daryti tai, ką nori daryti gali būti ir frazė numeris du. Bet ne visi mūsų norai yra tai, kuo išties tikime ir kuo norime būti.  Daryti tai, ką nori, gali reikšti ir užsimaniau picos, pasidariau picą, užsimaniau suknelės, nusipirkau suknelę. Tai irgi yra tai, ko Tu nori, bet noras norui nelygu. Tikiu, kad kiekvienas turėtų gyventi pagal tai, kuo tiki. Nepinu į šitą sąvoką jokių religijų. Pinu idėjas. Jūsų asmenines idėjas. Kaip manote, kad būtų gerai elgtis? Kas jums atrodo teisinga? Tikiu, kad pagal tai reiktų gyventi, o juk pagal tai galima nugyventi bene kiekvieną savo gyvenimo minutę, pradedant nuo išmetamos šiukšlės ir baigiant bendravimu su kaimyne. Tikiu, kad tai ne tik daro žmogų laimingu, bet ir jo gyvenimą - prasmingu. Tas vienas gyvenimas nėra taip ilgai, kad spėtum pagyventi ir kaip kiti iš Tavęs tikisi, ir kaip iš t

Indrė skiria šią nuotrauką ir tai, kas joje, sau, sveikindama su faktu, kad nuo rugsėjo antros studijuoja Vilniaus paslaugų verslo profesinio rengimo centre (va čia tai greitakalbė), fotografo specialybę.

Šiandien Indrė atsiminė, kad ryt eina į prof. rengimo centrą šnekėti, kodėl nori studijuot fotografiją.  Kaip supratau, daugiau kokių trijų minučių neužtruks. Ir ne, turbūt ryt dar nežinosiu, ar įstojau. Reakcija suvokus šias žinias šį nuostabų rytą. Pažįstamas fotografas tada ėmė ir paklausė, tai kodėl visgi nori fotografuoti. Pasakiau, kad tokios ilgos pasakos tik į asmenines žinutes ir kai turėsiu laiko, tai taip ir padariau. Ir visgi, jeigu jau visus fotografuoju, tai visi ir teisę žinoti, matyt, turi. Taigi, daugiau mažiau žinutės tekstas: "Nes noriu kurti. Su tuo aparatu "po kaire" arba tuo "po dešine", arba tais kitais, bet svarbiausia - kurti. Fotografija man, dažniausiai, nėra būdas užfiksuoti tai, kas jau galutinai sukurta, "prisiminimui" įamžinti. Man tai yra būdas kurti, naudojantis jau susidariusiomis aplinkybėmis, t.y. kompozicija, dažnai apšvietimu... keisti ir manipuliuoti tuo, ir tik tada fiksuoti. Parodyti kaip matau arba n