Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Kaip Indrė sceną "padegė" a.k.a. kaip Indrė žvakę gesino

Įvyko jau prieš kokius metus, bet atsimenu aiškiai kaip dieną. Čia toks įvykis, kurio kuklinausi gana ilgą laiką, iš savo lūpų daug kam nepasakojau, ir kai kurie vis dar gyvena jo nematę, tik girdėję, ir matę maksimum youtube įrašą, kuris, tiesą sakant, tikrovės visai neatspindi. Tikrovė buvo linksmesnė.
Taigi, nežinantiems net nuogirdų:

Buvo žiema, gruodžio penkiolikta gal. Veiksmas vyksta Domanto Razausko kalėdiniame koncerte, į kurį Domas pasiprašo žmonių atsinešti - žvakių, žvakių ir dar kartą žvakių. Ant scenos užkuria visą gražų žvakyną, ant palangių, ant pianino... Žodžiu, arbatinių (o gal lenkiškų?) žvakių rojus. Koncertą pradeda Gedas Lukšas su Indre Gegeckaite.

Jie dainuoja, tos žvakutės jau kurį laiką dega. Ir viena išsibaigusio vaško žvakė nutaria, kad mirt ji dar nenori, žodžiu, ją apima ryški mirties baimė, mirti ji dar nenori. Kai kurie įžvalgūs žmonės salėje keistais žvilgsniais pradeda apsikeitinėti, į kažką bado pirštais, galiausiai atsisuku, o ten dega... Nu kaip, žvake jau nebepavadinsi, vaško nėra, degiklio nėr... Kaip ir tas plastmasiukas žvakės. Scena absoliučiai medinė, šalia laidai. Nu ką, vandens tai nebėgsi vidury pasirodymo į užkulisius. Gesinti, negesinti... Na, o jeigu neužges pati? Tokiose filosofinėse dvejonėse klajojant man kilo tiesiog nuostabi idėja. Taigi žmonės per filmus koja ugnį gesina! Ir nėra toje idėjoje, išties, nieko blogo, jei žmogus turi galvoje šiek tiek fizikos, ir nesugalvoja tiesiog užšokti ant degančios žvakės, kurioje susikaupia krūva karšto oro ir akimirkai visas oras iki pat Gedo rankovės beveik nusitvieskia va taip va, tik horizontalia tiesia linija, ir akimirkai visa nušvinta:

Žodžiu, dabar žinau, kad greit užminant tokį dalyką, karštas oras ten susispaudžia. Aš pataikiau į taktą, Gedas dainavo kažkurią iš eilučių apie ugnį, gal "čia nebūta ugnies" ir tada bum. Pataikiau į taktą, Ugnis dingo, grojom toliau, o aš mėginau kikendama dar ir dainą užbaigti. Ryškiausias prisiminimas: kaip tyčia akimirką prieš žvakės gesinimo procedūrą Domas išlindo užkulisiuose pažiūrėti į mus ir kaip mum ten sekasi. Turbūt gyvenime neužmiršiu, kaip jis plyšo juokais.

O čia arčiausia to, ką pavyko užgaudyti ir įkelti žmonėms:

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

100 faktų apie mane

Šimtas faktų apie mane 1. Dažniausiai nevalgau mėsos 2. Domiuosi Miley Cyrus . Nepaisant fakto, kad bent 80% jos muzikos man yra absoliučiai neklausoma, ji man vis dar graži ir bais įdomus žmogus. 3. Mėgstu susipažint su įvairiausio plauko žmonėm ir būdama perdėm sociali pirmą susitikimo dieną visą kartu bastytis arba diskutuoti ir t.t. 4. Paskutinis geras žiūrėtas filmas – „ Constantine “, 2005 5. Dažniausiai net netyčia į mano rankas pakliuvus kokiai temai imu ir nors paviršutiniškai pasidomiu ja labiau – paskutinės dvi buvo 07-08m. ekonomikos krizė (visokiausi The margin call ir Too big to fail ) ir formulės vienas legendos ( Senna; Rush ) 6. Šiemet pirmą sykį dalyvavau rinkimuose ir žadu tą daryti visuomet ateity 7. Kiečiausias naujas išmoktas patiekalas buvo bulvių ir baltųjų ridikų troškinys-apkepas grietinėlės padaže 8. Turiu ask.fm paskyrą ir dažniausiai gėriuosi klausimais, kurių man niekas nerašo http://ask.fm/IndreGegeckaite 9. Tik

Elektroninio pašto etiketas.

Sveiki. Ką domina, įkeliu savo darbelį apie elektroninio pašto etiketą. •        ĮŽANGA Kiekvieną dieną mus supa elektroninės technologijos. Kaip kadaise bendravimą akis į akį ėmė atstoti bendravimas telefonu, taip dabar bendravimą telefonu keičia bendravimas kompiuterio pagalba. Interneto tinklas naudojamas įvairiems tikslams: skleisti reklamą, ieškoti informacijos, bendrauti su verslo partneriais. Pastarąjį bendravimą ir aptarsiu šiame darbe.

Dramblio dydžio susvetimėjimas

 Savaitgalį sėdėjau su draugėmis prie puodelio kavos, ir kažkaip mes užsikalbėjome apie tai, kas yra ištikimybė santykiuose. Ir paaiškėjo, kad klube šokis su kitu (ne savo išrinktuoju) priešingos lyties žmogumi gali būti laikomas neištikimybe.  Ir tiek daug klausimų man kilo. Vargšas tas žmogus, kuris pasmerktas visą gyvenimą su vienu žmogumi šokti. Jo, yra draugės merginos, su jomis ala galima. Tada pradėjau aš klausti, o tai kaip šokių vakarai visokie. Sakau, žmonės juk šokdavo. Žmonės išeidavo vieni su kitais pašokti, buvo tokie laikai. Sako, nu jei šokių vakarai, tai čia kitaip, nes ten žmonės šokti susirenka. O klubuose, sako, vyksta medžioklė. Bet į medžioklę gi nebūtina tuo pačiu atsakyti. Galima tiesiog pašokti su žmogumi. Sako, į klubą eina medžioti, ir tuo pačiu sako "aš tai su draugėmis pašokti ateinu". Tai gal ne tu viena, visgi? Taip pat, kaip dauguma vairuotojų mano, kad vairuoja geriau už daugumą vairuotojų, gal nesam vieni, kurie į klubus ateina pašokti?