Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Pranešimai

Rodomi įrašai nuo Vasario, 2013

Kodėl mano ir katės požiūris vegetarizmo klausimais skiriasi

"Kita vertus, manau, kad galima maitintis pagal savo prigimtį. Jeigu žmogus gali savo rankomis papjauti, nužudyti kiaulę, vištą ar kitą gyvį, jis gali tai ir valgyti. Aš asmeniškai to padaryti negaliu. Paauglystėje mėginau žvejoti, man būdavo skaudu numauti žuvį nuo kabliuko. Aš jaučiu, kad sukeliu gyvūnui skausmą. Negaliu to daryti, todėl negaliu jo ir valgyti. Tiesiog to nėra mano prigimtyje. O nuskinti obuolį, iškasti bulvę – galiu. Vadinasi, galiu ir valgyti. Pastaruoju metu šitaip mąstau." - Teigia vienas iš Lietuvoje žinomų žmonių, pavardę palikime neaiškią, kad neprasidėtų bereikalingų diskusijų.

Tai štai: aš turbūt net fiziškai kiškio nesugaučiau, ką jau kalbėti apie moralines vertybes, stengtis iš karto tą kiškį nudėti, žiūrėti, kaip jis kankinasi ir kaip akyse gesta gyvybė. Kai kuriem tos gyvybės nieko nevertos, o kai kurie mėsą valgo visai nesusiedami triušio su tuo, kas yra jų lėkštėje. Tai jų asmeninis gyvenimo būdas, aš pasirinkau kitokį. 
Vėlgi, mano katė - na…
Ilgiuosi Meškos mažojo. Pamenu tą rytą: atsikeli, prieš akis ant gatvės katė. Trečiadienio rytas, gal pusę septynių. Atsikerpi susidėvėjusio rankšluosčio pusę, įlipi į drabužius, išleki, pagriebi nuo gatvės sustingusią katę. Veik galima pagalvoti, kad gyva. Kruvina tik nosytė.
Palaidoji už namo ir išeini į lietuvių kalbą. Vasarom ten auga neužmirštuolės.

Svarstau, ar tuo metu ji ėjo iš anos pusės pas mus, į namus, ar iš namų į aną pusę. Niekaip negaliu nuspręsti, o atrodo, jokio skirtumo. Tik jei ėjo iš namų į kitą pusę, galima teigti, kad liko arčiau namų, jei bindzeno iš anos pusės - kad taip ir neparėjo. Ir tada visas gyvenimas verda toliau. Broliukas mano, kad katukas pabėgo, o Meška, atrodo, net nepastebi, kad to vienintelio vaiko jos gyvenime, kurį turėjo ir tegalėjo turėti, tiesiog nebeliko.

Kaip Indrė sceną "padegė" a.k.a. kaip Indrė žvakę gesino

Įvyko jau prieš kokius metus, bet atsimenu aiškiai kaip dieną. Čia toks įvykis, kurio kuklinausi gana ilgą laiką, iš savo lūpų daug kam nepasakojau, ir kai kurie vis dar gyvena jo nematę, tik girdėję, ir matę maksimum youtube įrašą, kuris, tiesą sakant, tikrovės visai neatspindi. Tikrovė buvo linksmesnė.
Taigi, nežinantiems net nuogirdų:

Buvo žiema, gruodžio penkiolikta gal. Veiksmas vyksta Domanto Razausko kalėdiniame koncerte, į kurį Domas pasiprašo žmonių atsinešti - žvakių, žvakių ir dar kartą žvakių. Ant scenos užkuria visą gražų žvakyną, ant palangių, ant pianino... Žodžiu, arbatinių (o gal lenkiškų?) žvakių rojus. Koncertą pradeda Gedas Lukšas su Indre Gegeckaite.

Jie dainuoja, tos žvakutės jau kurį laiką dega. Ir viena išsibaigusio vaško žvakė nutaria, kad mirt ji dar nenori, žodžiu, ją apima ryški mirties baimė, mirti ji dar nenori. Kai kurie įžvalgūs žmonės salėje keistais žvilgsniais pradeda apsikeitinėti, į kažką bado pirštais, galiausiai atsisuku, o ten dega... Nu kaip, žv…

Nurodymai sau

Nustoti aiškinti dalykus, kurie niekuomet nebuvo skirti tam, kad būtų paaiškinti.
Nustoti teigti, kad svarbiausia priežastis, kodėl du žmonės yra kartu yra bendri jų pomėgiai arba panašus plaukų ilgis. Nustoti akcentuoti žmogaus fizinį grožį kaip su niekuo nesusijusį.

Kai aš žiūriu į žmogų, dabar jau matau. Matau, kad tas žmogus be proto gražus, jo antakiai, šypsena, plaukai... Ir man į jį žiūrint pasidaro taip gera ir ramu, kad, nori nenori, tiesiog tenka suvokti: tai ne plaukai, ne antakiai ir net ne šypsena yra tai, kas padaro jį tokį gražų.

Nes Ieva prašė

Rimtai, kaip žmonės pasveiksta per dvi dienas? Atsikeli pervažiuotas, nueini miegot pervažiuotas, liepžiedžius geri litrais ir dar kosėji. Ačiū Dievui - katė visą laiką guli greta: tai ant peties, ant pilvo, ant kojų, greta jų. Ot tinginė, suras visokių pasiteisinimų, kad tik dieną pamiegot, kad tik naktį pasiduoti, net šeimininką prižiūrėti pradės.


Katės apskritai yra labai subtilūs, bet žvėrys. Kiekvienas, kuriam teko girdėti garsus, kuriuos katės leidžia, kai taikosi į judančius objektus (jei penktame aukšte, dažniausiai - paukščius), gali patvirtinti, kad tame nekaltame kailyje su gražiom akytėm tūno žvėris.
Su žaibiška reakcija, aštriais nagais ir rimtais dantimis (kai jau žiovauja ir matosi nasrai, jautresnis žmogus pafantazavęs, kad toks miegantį naktį jį užpuola turbūt ir apalpti galėtų).
Prisiskaičiau apie kačių auklėjimą, kad nuolaidžiaut jokiu būdu negalima, išmest už durų ir kai jau kniauks įleisti.
Ryte ant žemės radom tapetų gabaliuką. Į Gedo gitaros dėklą galandosi nagus, s…

Paremta tikrais faktais

Labas rytas.

Pirmiausiai pora citatų, kurios turbūt visam gyvenimui manyje įstrigo, abi labai nuostabios.
"Noriu su Tavimi daryti tai, ką pavasaris daro su vyšniomis""Visi sako "tuokėsi iš reikalo", o kad tas "reikalas" iš meilės..." Toliau visi kiti įvykiai. Laukiu vitaminų iš ebay, niekaip neparkeliauja. Gali būti, kad liko pašte, neatėjo iki namų, tai su gerb. kolega juokavom, kad reikia nueiti į paštą, paklausti:
"Ar yra siuntinių tam ir tam žmogui?"
Ir jei sakys, kad yra, paklausti:
"o kiek laiko jau yra?"

Mat, Lietuvos paštas nemokamai laiko siuntinį penkioliką dienų, po to už kiekvieną dieną prisideda virš lito už siuntinio saugojimą. Ir visgi, siuntinio negavau...
***
Katė baigia perimti kompiuterio valdymą, klavišais vaikšto į kairę ir į dešinę. Išdūko visą naktį, nuėjo miegoti.Nieks jai neleis daug miegot >.> Nes kai kurie žmonės naktį nori miego!

Apie po lova gyvenančią katę

Šiandien TED talks'e kaip tik žiūrėjau kalbą klausimu "kada paskutinį sykį 10minučių nedarėte nieko?". Tai va, šnekėjo apie meditacijos naudą ir panašiai, kuo aš šventai tikiu. Bet šiandien kaip tik toks laisvadienis, kai peržiūri daug niekur nukreipiančios informacijos ir kyla milijonai minčių apie viso šio pasaulio santvarką ir prasmę, apie tai, kas esi ir kas turėtum būti, ir netgi KIEK turėtum būti.
Pradedant elementariais dalykais:  finansiniu išgyvenimu šitoje terpėje ir baigiant tokiais dalykais kaip meno kaina ir svajonių įgyvendinimu.
   Klausimai, į kuriuos negaliu atsakyti: ką, pavyzdžiui, man veikti gyvenime finansiniu lygmeniu: studijuoti bet ką ir dirbti bet ką? Išsirinkti paklausiausią specialybę ir ją pamilti, ko aš uoliai mokausi - pamilti tai, kas yra? Mėginti užsidirbti iš to, ką dievinu daryti? Fotografijos, eilių, muzikos... Tapti juose tokiu geru, kad už tai mokėtų pinigus? Bet tuomet - kaip neparsiduoti? Artima riba. Ar verta išvis iš meno daryti…