Furgonėlis Dangaus

Ar pastebėjote, jog visuomenėje paplitusi nuomonė, jog kai kurių žmonių vardai - "atsiprašau", "prieikit"... Juokinga, bet į tai dėmesį atkreipiau šiandien, kai "iki" prie savitarnos kasų moteris paprašė pagalbos žmogaus, ant kurio nugaros užrašyta "klauskite, aš galiu padėti", kreipdamasi "mergaite". Aišku, ta mergaitė buvo jau visa moteris, galvoje suskambėjo dialogo scenarijus: "aš ne mergaitė, aš "atsiprašau"." :D Beje, aš dažniausiai renkuosi savitarnos kasas tada, kai turiu daug metalo. Kam erzinti tas vargšes darbuotojas? Jos dažniausiai ir taip labai surūgusios. Kita vertus, liūdna, tačiau tokios kasos dar labiau didina atskirtį. Jau ir taip retas kuris pasisveikina su pardavėja (o dar ir pardavėjos ne visuomet atsako tuo pačiu!),o štai, dabar atskirties mašina dar sykį evoliucionavo. Nebendrauti parduotuvėje dabar - jau tūkstantį kartų lengviau. Todėl kai išeinu į parduotuvę (ypač, jei viena) iš karto

Ironiška, kad į pagaliau naujai perinstaliuotus windows'us prisiveisė truputis neaiškių virusų. Laimė, kad jie labiau reklaminiai, negu pavojingi. Yra keletas dalykų, kuriuos šiandien rekomenduoju: savo vakarienę, kuri buvo skardoje keptos bulvės (išvoliotos majoneze su prieskoniais, apšlakstytos aliejuje) su varškės ir špinatų pagardu (pakepinu špinatus, sudedu kokį šaukštą grietinės/grietinėlės, kas tik labiau traukia, kario kartais, sudedu pakelį varškės, išmaišau) ir silke. Nuostabus dalykas, regis, nusižiūrėjau iš Šiaulių kavinės prie teatro, jie ten daro kažką panašaus. savo šiandienos pusryčius (blyneliai su varškės įdaru, pagardintu keliomis gervuogėmis (įdedu tik prieš kepant, kad nesusitrintų), patiekiama su grietine ir trintom braškėm. Ak, laisvadieniai!

Fone groja "Cold water". Minecraft'e lyja ir už durų matosi raudonai šviečiančio Las Vego užrašo pradžia. Dar neužrašytas. Dar nesugalvotas. Balkone džiūva patalynė. Vilniuje Bartalamiejaus mugė. Šiauliuose Aikido, jogos ir meditacijos centras. Kaune Saulė ir Augustė. (Ir Yaščikas) Klaipėdoje Aras ir Untanis. Čia aš. Sunku patikėti (lengviau pajusti), kad visa tai sueina į vieną tašką. Niekuomet nebuvusį atskirą. Niekuomet neprasidėjusį ir nepasibaigiantį. Tašką, kuriame nėra nieko. (yra viskas). Vėsoka. Pečius dengia dryžuotas megztukas. Pamanysite, kokias nesąmones aš čia rašau. Ir visgi, visa, kas čia parašyta, yra dabar . Šviečią kompiuteriai, lietūs už durų, pažįstami ir nepažįstami žmonės. Šypsenos ir verksmai, Dievas ir medis, gamta, vanduo, ežeras, upė, visa kaip upė. Yra atskiros atšakos - intakai: Tai aš, tai Tu, tai prigėręs senukas stotelėj. Aikido, Joga, motokrosas... Ir jie visi suteka. Upėje mes nematome kur ji prasidėjo, nei kur ji pasibaigs. Ji visada ta

Dabar ketvirta valanda dienos, ketvirtadienis, rugpjūčio dvidešimt trečioji. Ta proga pirmiausiai sveikinu šiandien startavusį mano mylimą meno festivalį SAULĖTOSIOS NAKTYS. Mielieji, kas dar galit, kraukit daiktus į bagažines (arba konteinerius, ir važiuokit be jų - netgi geriau) ir pūskit į Gataučius, 22 kilometrai nuo Šiaulių, pusiaukelėje tarp Šiaulių ir Joniškio. Juokinga festivalio kaina už tris dienas puikių emocijų, pažinčių, muzikantų, kurių paprastai vienas koncertas kainuoja brangiau, nei visas šis festivalis. Festivalyje jus pasitiks ir vietoje gaminamas šiltas ir nuostabus maistas (bent jau tikiuosi, kad ir šįmet taip bus), įvairių dalykų dirbtuvės. Žodžiu, visa, ką reikia pasakyti yra tik tai, kad ten nuostabu. Nevarkite ieškodami informacijos. Kai pirmąsyk keliavau į šį festivalį, Mantas sako, va, ten ir ten bus festivalis. Aš kažkaip daugiau ir neklausiau. Žinote ką? Daugiau ir nereikia. Nuvažiuokit ir įsitikinkit. Pastebėjau, kad mano įrašai darosi kažkokie Ražauski

Aš myliu savo darbą. Šiemet baigiau gimnaziją ir nestojau universitetan. "Nestojai?", "kaip tai nestojai?" Mes įpratę gyventi pagal kažkokius modelius, kuriuos reikia įvykdyti, ant kurių reikia uždėt varneles. Baigiau mokyklą dešimtukais, įstojau į ekonomiką, uždirbau milijoną, radau žmoną, susilaukėm vaikų, užauginom, auginom gerai, kad įstotų į perspektyvią specialybę ir išlaikytų mus senatvėje. Būtent taip, manau, dauguma vaikų tampa suaugusiais, kurie nugyvena kažkieno kito gyvenimą. Ir būtent todėl tiek daug žmonių jaučiasi nepilni, nelaimingi, lyg kažko jų gyvenime trūktų. O jei aš nenoriu būt teisininkas? O jei man, pavyzdžiui, įdomu išvažiuot į Tibetą ir gyventi vienuolyne? Arba, jei mergaitei įdomu užuot mokiusis vaikščioti mažais žingsneliais, lankyti Aikido? Tai nusikaltimas? Nenorėčiau viso savo gyvenimo atiduoti tam, kad uždirbčiau daug pinigų. Jie kažkur akivaizdžiai dingsta, kai Tu miršti. Manau, yra svarbesnių dalykų. Padėti žmonėms, mokytis

BROLIAMS Visada greta Visuomet sėji, kad aš Gražiau atrodyčiau. Leki paskui Sustabdyti Šitaip greit netekėt Nieko nespėsiu Visuomet sieji Nepalieki nė gijos Vėjui nupūst Nė plauko Žemei atimt Lašelio vandens Bet, broli, Ar šitaip Ko nors iš Tavęs išmokau? Ar aš pagirdžiau Tavo medžius, Tavo samanas? Sąmonę? Tavo didžiulę esybę? Įmesk į mane akmenį Kad sužinočiau Ar jau galiu jį nugludinti Savo tėkme Negaliu savo tekėjimu Netekėjimu Netikėjimu Žinojimu. Ar jau išteku Į didžiausią jūrą Ar jau išteku Už paties tobuliausio vyro Už paties savęs? Švęs krantai. * Pametėki mane link žemės Palenk arčiau, aš Šitaip greitai teku Pagirdykim senelius Pačius save Pagirdykim Tobuliausiu vynu Duotu tobulo vyro Kuris iš tikro ne vyras Iš tikro ne moteris Mes jį kasdien Susitinkame Kai įsiklausom į upę Į žemės garsus Augančias samanas Sniego šnabždėjimą Tavo pečius ir akis Bet, broli,